žąslos

žą́slos sf. pl. (1) J.Jabl(Als), DŽ, NdŽ, KŽ, KlbIV143(Trk), Grk, Krs, Paį 1. ŠT279, E(Ar) žr. žąslai 1: Bet aš to krūpauju, kurs pryšakė[je] ant lentale sėdęs skaudžiu botagu ratus valdo ir atvarslus žąsloms putojant tūrias S.Dauk. Patempk žą́slas, kad neišsinertum arklys J. Žą́slos yra gelžis į nasrus arklio J. Įsprausk arkliuo žą́slas i važiuojam Mžk. Arkliai būs su žą́sloms, ka nebaidytųs DūnŽ. Žą́slos prusnas išgadino Krkl. Pono staininiai tik trypa, tik žą́slas kramto Tv. Įdėtos žąslos į dantis, kad putos eina LTsIV507. Kumeliui mauk apinasrį su žą́slom – reiks įžabot Sml. | prk.: Žąslomis ir kamanomis suspausk žandus tų, kurie nepriesiartin, Viešpatie, pas Tavęs brš. Įžabosiu tave žąslomis (apie Sutvirtinimo sakramentą) MT163. 2. Btg apynasris su žąslais: Kaip tu moterims važiuot kinkai be žą́slų Grz. Žą́slos šniūrinės liuob būs Pp. 3. žiaunos: Vėgėlę ka randi, žiūri tik už tų žą́slų pirštus užkišt Žg.